Aerografijos pagalbininkas – pinstraipingas

Pinstraipingas (angl. pin striping) – piešimas ilgomis, tiesiomis, lakoniškomis ir suktomis linijomis, kurios susijungia į vieną ornamentą. Ši technika yra naudojama piešiniui pagyvinti arba kontūrams apvesti. Visi ornamentai ir linijos yra piešiami su specialiais teptukais, kurie gali „išvesti liniją“ iki 7 metrų. Šioje technikoje reikalingi specialūs dažai ir lipni kontūrų juosta. Pinstraipingas naudojamas aerografijoje, „kastomaizinge“ (individuali automobilių/motociklų gamyba pagal užsakymą) ir kituose apdailos darbuose, siekiant išryškinti individualumą ir išskirtinumą. Pinstraipingas, kaip ir aerografija, tinka piešti ant įvairiausių paviršių: kartono, popieriaus, medžio, plastmasės, metalo ir t. t.

Skiriami trys pagrindiniai pinstraipingo metodai:

  1. Mechaninis pinstraipingas – kai ornamentą piešia lazerinis mechanizmas.
  2. Juostelinis pinstraipingas – pigesnė alternatyva piešimui. Šis metodas yra labai „švarus“, paprastas, tačiau naudojant ši metodą pritrūksta kūrybiškumo ir dizaino, kuris užima svarbų vaidmenį mene.
  3. Šis metodas pats populiariausias – tai piešimas ranka su specialiu teptuku ir dažais.

Pinstraipingas išpopuliarėjo Amerikoje XVIII–XIX a., o pati meno šaka atsirado dar iš senesnių laikų. Atrastoje Pompėjoje (1592 m.) buvo aptiktos plonomis linijomis įvairiais ornamentais išpieštos namų sienos. Manoma, kad tai ir buvo pinstraipingo pradžių pradžia – maždaug VII a. pr. Kr. Šią techniką plačiai naudodavo dar Maori tauta (N. Zelandija), indėnai ir Malaizijos, Indonezijos tautos, išpiešdamos savo kūnus. XIX a. pinstraipingo teptukai buvo naudojami traukiniams arba jų vagonams pagražinti, o XX a. šis menas persikėlė ant automobilių, buitinių daiktų. Remiantis įvairiais šaltiniais, pirmasis savo automobilio modeliams pinstraipingą panaudojo Henry Ford (rašoma, kad pirmasis automobilis, patyręs pinstraipingą, buvo Ford T&A modelis). 50–60 dešimt. pinstraipingui, kaip ir aerografijai, tapo tramplinu į aukštumas: išpopuliarėjo automobilių transformavimas šiuo įrankiu. Tokios asmenybės, kaip George Barris, Bob Bond ir daugelis kitų individualiems ir keisčiausioms išgalvotoms mašinoms ėmė taikyti aerografiją, kas paryškindavo „transformerių jėgą“. Ėmė atsirasti vis daugiau entuziastų, kurie norėjo puošti savo automobilius, motociklus – taip pinstraipingo amatas pradėjo plisti po visą pasaulį. Šiuo metu pinstraipingas yra labiausiai išsivystęs Amerikoje ir sparčiais žingsniais žengia į Rusiją, kur organizuojami įvairūs konkursai ir festivaliai.

Teptukai

Šio amato teptukai išvaizda panašūs į paprastus peilius. Tai medinė rankena (yra trumpesnė ir ilgesnė) ir „darbinė dalis“ – kelių centimetrų teptuko šeriai, primenantys peilį. Šis derinys – didelė ir ilga „darbinė dalis“ bei minkšti šeriai (voverės, sibiriniai šeškai) – suteikia galimybę išgauti itin plonas linijas ir sudėtingus ornamentus. Teptukų dydžiai tokie patys, kaip ir įprastų teptukų: nuo Nr. 000 iki Nr. 5. „Mack bruch“ įmonė gamina bene kokybiškiausius ir geriausius teptukus šioje srityje – galima rasti ypač didelį teptukų pasirinkimą. Taip pat šios įmonės gaminamų teptukų šeriai yra maišomi su natūraliais ir sintetiniais šeriais, kurie skirti skrolstraipingui (skirti išpiešti lygius apskritimus, „nėrinius“, vintažines linijas. Piešiant šia technika, reikia naudoti skystesnius dažus, o panaudojus mineralinius skiediklius – tapyti bus dar lengviau). Visi šios įmonės teptukai gaminami rankomis, kas užtikrina gerą jų kokybę. Tokie teptukai gali sukurti tikrus stebuklus pinstraipingo srityje.

Pinstripingo teptukai yra skirtingo dizaino. Jie būna „kardo“ tipo, „durklo“, vienodų ir dvigubų linijų. Šis įrankis susideda iš medinės rankenos dalies, styginio arba žalvarinio laikiklio su klijais ir tradiciškai gaminamų voverės plaukų šerių. Teptuko rankena yra specialiai pritaikyta prie dailininko plaštakos, todėl pinstraiperis gali laisvai valdyti teptuką. Pinstraipingo teptuko šeriai yra  maždaug 2 colių ir didesni. Palyginus su įprastais teptukais, jie yra gana dideli.Toks teptuko ilgis skirtas tam, kad būtų galima išgauti ilgą liniją, o šeriai pasisemtų daugiau dažų nei įprasti teptukai. Po kiekvieno teptuko panaudojimo jį reikia kruopščiai valyti, kad likę dažai nepakenktų teptuko šeriams jam išdžiūvus. Siūloma teptuką pamirkyti į mineralinį spiritą, o vėliau nuo šerių švelniai pašalinti visus dažų likučius. Kad teptukai ilgai tarnautų, reikia juos laikyti horizontaliai, o šerius rekomenduojama tepti bet kokiu ar specialiai teptukams skirtu aliejumi.

Dažai

Kitas svarbus atributas – dažai. Įprasti dažai greitai džiūsta ir „nesilaiko“ ant teptuko šerių, kas lemia  nekokybišką piešinį (pertrauktos linijos, linijų neaiškumas ir kt.). Dėl to yra sukurti specialiai pinstraipingui skirti dažai. Jie padengia teptuko šerius ir užpildo piešinį, kas leidžia ilgai ir kokybiškai dirbti. Yra du tipai tokių dažų: dažai, pagaminti skiediklio pagrindu ir vandens. Prižiūrėti teptukus reikia atsižvelgiant į naudojamus dažus ir plauti vandeniu, specialiu skysčiu arba skiedikliu (solventas). Jokiu būdu negalima naudoti stiprių skiediklių, kadangi jie pažeidžia teptuko šerius ir teptukas tinka tik išmetimui. Nuo pat pradžių buvo gaminami tik blizgūs dažai, tačiau dabar vis daugiau atsiranda matinių ir kitokių efektų dažų, kurie gali būti naudojami ir dažant aerografu. Skirtumas tik tas, kad dažant aerografu tokie dažai ilgai džiūsta, tačiau galima įsigyti įvairių skysčių, pagreitinančių arba lėtinančių džiovimą.

papildyta airbrush.lt