Sunkus kelias į pripažinimą

Ilgą laiką aerografija nebuvo pripažįstama kaip tapybos sritis, o aerografas – kaip tapybos instrumentas. Meno kritikai dažnai nuvertindavo aerografiją ir iki šiol jų požiūris išlieka skeptiškas. Buvo manoma, kad teptukas ar paletė – klasikiniai ir paprasti tapybos instrumentai, o aerografas – mechaninis, kuris niekaip neasocijuojasi su menu ir tapyba. Karališka meno akademija net labai prastai įvertino Charles L. Burdick’o (vienas iš aerografo išradėjų) darbus, atliktus aerografu, ir tik dėl to, kad piešinys buvo nupieštas panaudojus mechaninį instrumentą, o ne klasikinį būdą.

Ne ką mažiau kliuvo ir žymiajam dadaizmo atstovui Man Ray, kuris taip pat eksperimentavo su aerografu. 1918 m. menininkas organizavo parodą Paryžiuje „Pirmasis purškimo objektas“, kur eksponavo ir savo darbus, bet paroda didelio dėmesio nesulaukė ir žlugo. Kritikai menininką pavadino aferistu, nusikaltėliu, kuris devalvuoja tapybą kaip meną. Po tokių žodžių nusivylę menininkai beveik nustojo naudoti aerografą. Jis pradėtas naudoti gamyboje, retušuojant nuotraukas.

Tačiau 60-aisiais aerografas vėl pateko į tapytojų rankas. Šį dešimtmetį galima laikyti aerografijos atgimimu. Prasidėjusi įvairių mechanizmų plėtra lėmė, kad aerografika turėjo įtakos tapytojų mintims.Meilę mechanizmams, ateities spėlionėms, kosmosui menininkai išreiškė savotiškai – atsirado tokios meno kryptys kaip dadaizmas, siurrealizmas, futurizmas ir kt. Šio laikotarpio menininkai siekė nerealaus pasaulio realybės, jie bandė išgauti maksimaliai realistiškus paveikslus, atvaizduoti savo futuristinius pasaulius taip, kad jie žiūrovo akyse atrodytų realistiškai. O aerografas būtent tas instrumentas, kuris leido jiems pasiekti savo tikslų. Laikui bėgant, vis dėlto, aerografija užėmė vertingą vietą tarp kitų tapybos technikų ir tapo nepakeičiama reklamos gamybos sferoje. Vis daugiau dailininkų ima naudoti šį įdomų instrumentą savo nepriekaištinguose darbuose.

1970 m. Oksfordo universiteto leidykla išleido „Oksfordo meno katalogą“, kuris gavo palankų vertinimą už labai išsamią informaciją. 169 p. teptukui yra skirta 80 eilučių. Šis tapybos įrankis atsirado dar senais laikais ir buvo naudojamas senovės Egipte, Kinijoje bei kitose civilizacijose. Straipsnyje yra aprašyti įvairių rūšių teptukai: gaminami iš karvių kailio, teptukai akvarelei, akriliniams dažams ir pan. Tarp jų yra paminėtas ir aerografas, kuriam skirtos tik 4 eilutės – tai instrumentas, naudojamas tapytojo purškimo būdu ir aukšto oro slėgiu, dažniausiai norint dažyti didelius plotus arba siekiant išgauti labai plonas linijas, taip pat naudojamas lakui purkšti arba išgaunant gradientą.