Kino menas ir plakatų gamyba

XX a. 2 dešimt. aerografija ir toliau buvo plačiai taikoma nuotraukų retušavime, ką galima pavadinti specifiniu menu. Geri foto retušavimo specialistai buvo labai vertinami: didelės paklausos sulaukdavo „home photo“ ir portretų retušas (iš tokių nuotraukų buvo pašalinama tai, kas buvo nereikalinga arba naudojama tiesiog norint padailinti nuotrauką, suteikti jai spalvų). 30–40 dešimt. aerografija atsirado kino srityje. „Walt Disney“ studija ėmė naudoti aerografiją animacijoje – piešė filmukams fonus, o 1940 m. aerografas buvo panaudotas filmuke „Pinocchio“. Nuo to laiko aerografo vaidmuo suvaidino didelį vaidmenį įvairių filmų kūrime. 20–40 dešimt. aerografą naudojo dauguma iliustratorių. Jį taip pat greitai perėmė plakatų dailininkai. Iš pat pradžių iliustratoriai ir plakatų dailininkai naudojo aerografiją „precisionism“ kryptyje, kuri dar vadinama „kubiniu realizmu“. Aerografija suteikė galimybę pavaizduoti piešinį tiksliai ir nepriekaištingai. Šios krypties bruožai – kubistų ir futuristų mašininės estetikos specifinėje amerikiečių ikonografijoje naudojimas: fabrikų, fermų, transporto ir mechanizmo vaizdavimas. Menininkas Charles Demuth, XX a. nutapęs paveikslą „Aš pamačiau auksinį skaičių 5“ (panaudojant aerografą), tapo „plakatistų“ ikona.

Kita populiari tuo laikotarpiu meno kryptis – art deko (architektūroje). Ji sukėlė didelį įspūdį menininkams-grafikams. Žymiausias plakatų epochos dailininkas yra Adolphe Mouron Cassandre. 20 dešimt. jis priklausė avangardinio meno sąjungai. Adolphe išpopuliarėjo savo paveikslais, kurie išsiskyrė griežtomis linijomis ir geometrinėms figūromis. Jo kūryba buvo didelis indėlis art deko kryptyje. Šis menininkas savo darbuose naudojo aerografą ir nutapė šimtai plakatų, o 1925 m. parodoje „Exposition Internationale des Arts Décoratifs et Industriels Modernes“, gavo prestižinę premiją. Žymiausias jo plakatas – „Normandija“ (1939 m.). Taip pat jis kūrė viršelius žurnalui „Harper’s Bazaar“. Tęsdamas darbus grafikos srityje, kurdamas šriftus, plakatus, teatro dekoracijas, Cassandre sukūrė savo žymiąją monogramą „Yves Saint Laurent“ kompanijai.

20 dešimtmetyje daugybė menininkų naudojo aerografą savo darbuose, tačiau verta paminėti Pierre Fix-Masseau, kuris kūrė plakatus prancūzų geležinkeliui ir lenktyniniams automobiliams. Jo darbuose galima įžvelgti labai švelnų aerografo darbą, sklandžius spalvų perėjimus ir drąsius eksperimentus.

Ne ką mažiau žymus art deko krypties menininkas-grafikas, plakatų dailininkas Paul Colin. Jis sukūrė daugiau kaip 1900 plakatų ir iliustracijų knygoms, teatrams, eskizų kostiumams. Daugiausia palankių vertinimų sulaukė jo plakatas „La Revue Herpe“ (1925 m.). Jis buvo skirtas tuo laiku populiarios dalininkės, šokėjos ir aktorės Josephine Baker šou. Sulaukęs sėkmės jis ir toliau kūrė jai plakatus. Taip pat jo daug darbų skirti „Moulin Rouge“, teatrui „The Théâtre des Champs-Élysées“, „Wiener and Docet Piano Company“. Plakatuose jis „tapė“ net tokius produktus, kaip alkoholis, tabakas, cigaretės. Nors jo darbai nėra tokie žymūs kaip Adolphe Mouron Cassandre, tačiau jie vertinami tarp art deko krypties kolekcionierių. Savo darbuose Paul Colin naudojo gan šiurkščią aerografijos pusę: taikė seną akvarelės ir tušo techniką, kai tais laikais visi  naudojo akrilą. Vėliau aerografą jis ėmė naudoti tik piešiant plakatų fonus ir paryškinant kokias nors detales. Galiausiai Paul Colin įkūrė meno mokyklą, kurią pabaigė nemažai žymių menininkų.